- putė
- pùtė sf. (2) 1. malon. vk. višta: Pùtė jau atsitūpė J. Tos pùtės lesa pasėtus grūdus Krš. Pùte, putyte, eik pečelin! Ssk. Visos muno putės yra jaukios Brs. Paduok pùtėm lest Ppl. Pašauk putès, tegul sulesa lukštus – geriau dės Gs. Pùte mano, pùte, tai gera – ji ir nebėga Žž. Pagauk, Joniuk, pùtę Paį. Gūž gūž gūž, pùtė, gūž! (sakoma gaudant vištą) Dkš. Na, pučiùke, tu visą dieną tvarte! Jrb. Pùtės, pučiùtės, put put put! Kp. Neverk, pučiùtė kikį sudės! Ign. Ar putelès palesinai? Kal. Putýte, mažu padėjai, mažyte, sulesk kelis grūdelius į kiaušinio vietą Skr. Paklausyk, kap gražiai putiùkė korkina Pns. Putùkė, putẽlė! Lp. Put put, putìkė! Šv. Eik, palesink pututès Jrb. ║ vištos mėsa: Ka pùtę virsi, tai barščių nevirsi Bgt. 2. vk. paukštis: Žiūrėk, kasra pùčių priskrido! Sb. Atėjo jaunikiai in stubą, žiūri, kas čia per putė BsPIII219. 3. vk. utėlė: Ava, žiūrėk, kokia didelė pùtė! Pc. Aure tau pùtės per kaklą važiuoja! Ėr. Parodyk, vaikel, galvutę, gal putýčių yra Upn. Pučiùkės užpuolė Pc. 4. Krsn, Kn, Ssk, Srv, Grž cunnus. 5. menk. nerimta, lengvabūdė mergina: Šita merga tai pùtė Ds. Gera ir čia pučiutė! LTR(Ds). Anelka ir jos sesuva, kap girdėt, tai geros putiùkės Alv. 6. scom. menk. kas greitai supyksta, įsižeidžia: Juk žinai, kokia tę pùtė Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.